Kodėl negalima laistyti saulėje ir ką apie tai sako sodininkai
Augalų auginimo srities žinovai ir tiesiog patyrę sodininkai sutaria, kad augalų laistymas saulėje esant maksimaliai oro temperatūrai yra rimta klaida. Tokie veiksmai padarys daugiau žalos nei drėgmė, todėl nukentės ne tik ūgliai, bet ir šaknų sistema.
Žala pabėgti
Po laistymo ant lapų ir stiebo lieka daug lašų, kurie po kaitrios saulės pradeda greitai džiūti. Pirma, jie išneša dalį energijos su garais – tai vėsina lapus, bet taip pat gali peršaldyti šilumą mėgstančius, kaprizingus sodinukus.
Antra, ten, kur vanduo išdžiūvo, susidaro kietumo druskų nuosėdos, kurios neišvengiamai egzistuoja net ir parą nusistovėjusiame vandenyje. Tai, negražu, trukdo kvėpuoti ir pasipildyti šviesa vakare ir ryte, o blogiausia – tampa jaukiais namais bakterijoms ir grybeliams.
Trečia, lašai veikia kaip didinamasis stiklas, o lapai pradeda degti tose vietose, kur yra drėgmė.
Jei laistymas vyksta uždarame šiltnamyje ar šiltnamyje, tokių pasekmių nepastebima, nes ore yra didelė drėgmė ir lašai palaipsniui išgaruoja.
Žala šaknų sistemai
Aktyviai drėgmę sugerianti šaknų sistema taip pat perdega ir greičiau išdžiūsta laistant karštyje. Tai ypač pastebima augalams, kurių šaknys yra arti dirvos paviršiaus.
Nepatyrę sodininkai mano, kad būtent karščio piko metu augalams reikia papildomos drėgmės.Bet jei drėkinimas atliekamas reikiamu tūriu esant žemai oro temperatūrai, to pakanka mitybai ir normaliam šaknų sistemos bei ūglių vystymuisi. Vanduo giliai patenka į dirvą, vėsina ir maitina sodinukus.
Kaip laistymas karštoje saulėje kenkia šaknims:
- "Prauta". Po laistymo esant aukštai oro temperatūrai, dirvos paviršiuje susidaro sluoksnis, prastai praleidžiantis deguonį, reikalingą augalui maitinti.
- Šaknų noras augti dirvos paviršiuje. Jei laistoma kaitrioje saulėje, drėgmė greitai išgaruoja ir šaknys pradeda augti aukštyn, bandydamos „patraukti“ likusią drėgmę. Dėl to purenant jie gali būti pažeisti. Jie taip pat nesiekia gauti drėgmės iš dirvožemio ir priklauso nuo dažno laistymo. Jei viršutiniame sluoksnyje nėra pakankamai drėgmės, šaknys pradeda džiūti.
Patarimas
Palaistytą dirvą rekomenduojama purenti – taip apsaugosite ir nuo plutos susidarymo, ir nuo gumbų susidarymo, deguonis lengviau pateks į šaknis. Vienintelis dalykas yra tai, kad reikia būti atsargiems, kad nepažeistumėte požeminės augalų dalies.
Rekomendacijos laistymui
Norėdami apsaugoti augalus nuo išdžiūvimo, sodininkai rekomenduoja:
- Naudokite laistytuvą ir laistykite augalus prie šaknų. Svarbu patikrinti, ar dirva pakankamai prisotinta vandens.
- Lašelinis laistymas laikomas geru metodu. Tai ne tik padidins drėgmės pasiskirstymo plotą, bet ir sumažins suvartojamo vandens kiekį.
- Nerekomenduojama augalų drėkinti šaltu vandeniu. Norėdami tai padaryti, jis paruošiamas specialiame inde dieną prieš laistymą, kad spėtų sušilti saulėje.
- Laistyti augalus galite vasarą, saulėtą dieną iki 8-9 valandos ryto ir po 4-6 valandos vakaro (priklausomai nuo oro ir dirvožemio temperatūros).
Veiksmingas būdas išvengti greito drėgmės išgaravimo iš dirvožemio yra mulčiavimas. Taikant šį metodą galima mažiau purenti dirvą, nes viršutinis sluoksnis visada lieka purus. Mulčias taip pat sumažina piktžolių augimą ir neleidžia dirvožemiui nusiplauti, eroduoti ir susidaryti plutai. Mulčias gali būti organinis (šienas, šiaudai, žievė, pjuvenos) arba neorganinis (pjaustyta guma, žvyras ar smėlis).
Tinkama drėgmė, nepaisant kitų veiksnių, užtikrins daigumą ir normalų sodinukų vystymąsi. Be paros laiko, žinoma, reikia atsižvelgti ir į laistymo dažnumą ir tūrį. Būkite dėmesingi rekomendacijoms, kurios yra pateiktos ant sėklų pakuotės ar pridedamos prie sodinukų, kad neužgožtumėte ir netrokštumėte sodinimo, o vešlus žydėjimas ar gausus derlius neprivers jūsų laukti.