Tai fiasko: kas atsitiks, jei išplauni banko kortelę?

Išplauti banko kortelę daug lengviau, nei atrodo – tiesiog pamirškite ją kelnių ar striukės kišenėje. Tie, kurie dėl neatsargumo jau padarė tokią klaidą, visada domisi būsimu „plastiko“ likimu – ar bus galima iš bankomato išimti pinigus ir atsiskaityti per terminalą, ar teks užsisakyti nauja kredito kortelė. Atsakymas į šį klausimą priklauso nuo kortelės tipo ir plovimo būdo.

Kaip plovimas veikia magnetinės juostos veikimą?

Magnetinė juostelė – tamsiai ruda arba juoda takelis, esantis kortelės gale – nėra per daug jautri drėgmei. Faktas yra tas, kad viršuje jis yra padengtas specialia plėvele, kuri apsaugo paviršių nuo lietaus lašų, ​​snaigių, šlapių rankų ir kitų veiksnių, susijusių su vandens patekimu. Tačiau šios plėvelės storis ir stiprumas daugeliu atvejų palieka daug norimų rezultatų. Ant jo atsiranda daug įbrėžimų, jei savininkas dažnai naudoja kortelę atsiskaitydamas už paslaugas per terminalus arba nėra taupus:

• kišenėje nešiojasi kreditinę kortelę kartu su raktais ir monetomis;
• turi įprotį jį apversti rankose;
• naudoja banko plastiką kitiems tikslams.

Būtent įbrėžimai daro magnetinę juostą pažeidžiamą: pro jas lengvai prasiskverbia vandens molekulės ir sukelia sunaikinimą. Ilgai kontaktuojant su drėgme, viduje atsiranda akiai nematomas pelėsis; po to kortelė tampa netinkama naudoti, nes joks įrenginys negali nuskaityti informacijos iš jos.

Tačiau vanduo – ne vienintelis ir ne didžiausias banko kortelių priešas. Jei mes kalbame apie plovimą, tuomet turėtumėte atkreipti dėmesį į vandens temperatūrą baseine ar mašinoje.

• Jei naudojamas režimas įkaista iki 30–40 °C, tuomet nėra ko jaudintis – tokio karščio įtakoje kortelė vasarą būna natūraliomis sąlygomis.
• Tačiau esant 60–90 °C, magnetinė juosta gali sugesti.

Kitas pavojus, kuris laukia kortelės skalbimo metu, yra sukimas. Dideliu greičiu besisukantys voleliai ar centrifuga gali ne tik sutrikdyti magnetinės juostos vientisumą, bet ir sulaužyti pačią kredito kortelę.

Iš viso to, kas pasakyta, daroma tokia išvada: jei išplovėte naują kortelę žemoje temperatūroje ir sugebėjote ją išimti, kol nesuveikė automatinis gręžimo ciklas, greičiausiai ji išliks darbinga. Tačiau gana susidėvėjęs „plastikas“, išgyvenęs skalbimą 90 °C temperatūroje, greičiausiai neveikia.

Vandens ir skalbimo miltelių poveikis įmontuotai lustai

Lustas yra techniškai sudėtingas įrenginys, todėl jis tampa netinkamas naudoti daug greičiau nei magnetinė juosta.

Pirma, jis pagamintas iš metalo, kuris yra jautrus korozijai, todėl, veikiant vandeniui, sumaišytam su skalbimo milteliais, jo kontaktai oksiduojasi ir nustoja atlikti savo funkcijas. Dar blogiau, jei buvo naudojami cheminiai balikliai ar dėmių valikliai: jie yra daug agresyvesni nei įprasti milteliai ir geliai.

Antra, lustas yra labai trapus - paspaudus jėgą „letenoms“, mikroschemos nutrūksta, po to kortelės nebebus galima naudoti bankomatuose ir terminaluose. Pavojingiausias dalykas kortelėms su lustu yra sukimasis – net ir esant mažam apsisukimų skaičiui, kreditinės kortelės sugenda.

Kitos rizikos

Kiekvienoje banko kortelėje yra papildoma informacija:

• Pilnas savininko vardas;
• kortelės numeris;
• mėnuo ir metai, kuriais baigiasi galiojimo laikas;
• CVV arba CVC trijų skaitmenų kodas.

Dažniausiai šie duomenys (išskyrus triženklius kodus) yra įspausti ir papildomai atspausdinti metalizuotais dažais. Tačiau kai kuriose kredito kortelėse įspaudas nėra per gilus, o dažai lengvai išplaunami. Pavyzdžiui, jei skalbimo mašinoje išplaunate seną „Mastercard“ kortelę iš „Sberbank“, bus nepaprastai sunku perskaityti, kas joje parašyta. Kalbant apie trijų skaitmenų kodą, jis dažniausiai taikomas popieriniam pagrindui, kuris greitai sušlampa, o rašalas iškart dingsta veikiamas ploviklių.

Jei priekinėje pusėje nėra tekstinių duomenų, banko kasininkas gali atsisakyti suteikti paslaugą. O jei savininkas neprisimena CVV/CVC kodo, tai jis net negalės internetu pervesti pinigų iš paveiktos kortelės į jokią kitą, kad vėliau galėtų jais naudotis įprastu būdu.

Po plovimo atgaiviname banko kortelę

Po plovimo išgyvenusios kortelės nereikėtų iš karto išmesti – tikėtina, kad ji vis tiek veiks. Ir norėdami padidinti jos „išgyvenimo“ tikimybę, turėtumėte atlikti šiuos veiksmus:

1. Nepriklausomai nuo to, kurią kredito kortelę išplovėte – su lustu ar be jos – iš karto ją išėmę iš skalbimo mašinos ar vandens baseino, turite iš jos pašalinti visus vandens iš čiaupo likučius, miltelius, gelį ir karbonatus. Norėdami tai padaryti, „plastikas“ kelioms sekundėms panardinamas į stiklinę su alkoholiu arba gryna degtine. Be kita ko, alkoholis taip pat greitai išgaruoja, todėl gali apsaugoti mikroschemą nuo oksidacijos.Jei nėra nei degtinės, nei alkoholio, kortelę galite nuplauti distiliuotu arba geriamuoju vandeniu buteliuose.
2. Tada kreditinė kortelė nušluostoma popieriniais rankšluosčiais ir paliekama džiūti ore atokiau nuo šildymo prietaisų. Draudžiama dėti jį ant karšto daikto arba bandyti pašalinti likutinę drėgmę plaukų džiovintuvu.

Maždaug po paros kortelės funkcionalumą galite patikrinti naudodami ją terminale arba bankomate. Jei įrenginys negali nuskaityti informacijos iš magnetinės juostos ir lusto, turėsite parašyti pareiškimą ir palaukti, kol bankas pakartotinai išduos kortelę.

Kad išvengtumėte nemalonių situacijų, susijusių su banko kortelių sušlapimu, prieš skalbdami visada patikrinkite švarkų, striukių, marškinių ir kelnių kišenes. Ir jei kredito kortelė patenka į mašinos būgną, pabandykite ją kuo greičiau išimti iš ten.