Lelijų laikymas namuose žiemą

Gėlių augintojai žino daugybę būdų, kaip žiemą laikyti lelijų svogūnėlius. Bet visi jie turi atitikti tam tikras laikymo sąlygas, net ir namuose, ir griežtai jų laikytis. Tai visų pirma taikoma temperatūros režimui: šilumos perteklius išprovokuos ankstyvą augalų augimą, o jo trūkumas gali sukelti svogūnėlių mirtį.

Paruošimas sandėliavimui

Pirmosios šalnos yra signalas iškasti lelijų svogūnėlius, kad būtų galima juos laikyti žiemą. Pradėdami šią operaciją pašalinkite džiovintus lapus maždaug 7 cm aukštyje nuo žemės paviršiaus. Toliau reikia iškasti platesnę duobę, kad nepažeistumėte svogūnėlio ar kastuvu neliestumėte šaknų, ir atsargiai ją nuimkite. Išvalę dirvą, nuplaukite vėsiu vandeniu ir padėkite ant padėklo, kad išdžiūtų, išdėliodami svogūnus taip, kad jie nebūtų sandariai prigludę. Tarpus tarp jų galite užpildyti sausomis samanomis arba vermikulitu. Būtinai atidžiai apžiūrėkite lemputes ir išmeskite visas, kurias paveikė puvinys ar liga. Jei padėklą pastatysite vėsioje, tamsioje vietoje (tvarte ar garaže), jie išdžius per kelias dienas. Šildomoje patalpoje gali atsirasti pelėsis.

Ar lemputės išdžiūvo? Dabar verta juos apibarstyti fungicidiniais milteliais, sudėti į popierinius maišelius (kitas variantas – kiekvieną sandariai apvynioti laikraščiu keliais sluoksniais), iškloti sugeriančia medžiaga (pavyzdžiui, samanomis.) Tada sukrauti į kartoną. dėžė su padarytomis ventiliacijos angomis.Ir galite siųsti į saugyklą: į balkoną, į rūsį, į garažą.

Laikymo būdai

• Jei ketinate lemputes laikyti plastikiniame maišelyje, kas taip pat yra praktikuojama, pirmiausia paruoškite maišelį, padarydami jame mažas ventiliacijos angas. Maišelio dugnas užpilamas apie 10 cm durpių, tada dedami lelijų svogūnėliai, kurių sluoksnius vieną nuo kito skiria durpės, taip pat 12–13 cm storio Maišelį sandariai surišame ir dedame į tinkamą konteineris arba dėžė žiemos laikymui.
• Kartais rekomenduojama svogūnėlius namuose laikyti durpių sodinimo vazonuose, kurie dedami į tinkamą indą – dėžutę, kartoninę dėžę – ir perkeliami į saugyklą. Žinoma, tai labai patogus būdas, nes pavasarį jie sodinami atvirame lauke į tuos pačius vazonus. Likus porai savaičių iki sodinimo, galite juos išnešti į šviesą ir pradėti laistyti.
• Pasitaiko, kad svogūnėliai išdygsta per anksti, jei nebuvo laikomasi laikymo sąlygų. Jei dar anksti sodinti į dirvą, išdygusias lelijas teks sodinti į vazonėlius ir pastatyti į vėsią ir pakankamai apšviestą vietą.

Galima saugykla

Tačiau vis tiek lemiamą reikšmę turi vieta, kur laikyti sodinamąją medžiagą. Pagrindinė sąlyga yra stabilaus temperatūros režimo palaikymas. Žinoma, įprastą namų šaldytuvą galite reguliuoti taip, kad visą žiemą būtų palaikoma pastovi temperatūra (nuo 0 iki +3 laipsnių). Tačiau mažai tikėtina, kad tokiu atveju lemputės gaus pakankamai ventiliacijos. Be to, šaldytuve laikomų daržovių ir vaisių išskiriamas etilenas nesukurs lelijoms itin palankios atmosferos. Retkarčiais teks stebėti jų būklę ir galbūt iki pavasario svogūnėlių pasiūla gali sumažėti.

Ne kiekvienas gali pasigirti turėdamas saugyklas rūsyje ar rūsyje, kur, žinoma, lengviau išlaikyti reikiamą režimą ir pasiekti reikiamą oro judėjimą bei mažą drėgmę. Tačiau ir čia būtina kontrolė smarkiai nukritus išorinei temperatūrai. Jei reikia, uždarydami ir atidarydami ventiliacijos angas, galite palaikyti pastovią temperatūrą.

Patarimas

Žiemą svogūnėlių būklę patikrinkite po vieno ar dviejų mėnesių. Sausu minkštu skudurėliu pašalinkite atsiradusį pelėsį ir pabarstykite pažeistas vietas anglies milteliais. Supuvusias vietas reikia iškirpti peiliu su peiliu, apdorotu dezinfekuojančiu tirpalu, o pjūvį apdoroti briliantine žaluma. Galite juos išmaudyti kalio permanganato tirpale arba Maxim fungicidiniame skystyje. Ir, žinoma, pažeisti svogūnėliai turi būti laikomi atskirai nuo likusios sodinamosios medžiagos. Jei svogūnėliai pradeda džiūti, suvyniokite juos į drėgną popierių arba sudrėkinkite užpildą, kuriame jie laikomi (durpės, samanos).

Palikite augalus žemėje

Daugelis ekspertų mano, kad lelijas žiemą galima laikyti tiesiai dirvoje, kur jos augo. Užteks geros, bent 10–15 cm sniego dangos, o esant besniegei žiemai – pastogės su durpėmis, eglių šakomis, spygliuočių ar lapų pakratais. Pageidautina spygliuočiai, nes jie netaps kenkėjų, kurie pavasarį pradės maitintis svogūnėliais, prieglobsčiu. Dangtis nuimama pavasarį, kai dirva pradeda tirpti, ir tai turi būti padaryta prieš pasirodant daigams. Žinoma, tai galima padaryti tik su šalčiui atspariomis lelijų veislėmis. Dar viena subtilybė: jei rytietiški ir OT hibridai žiemoja žemėje, tai sausoje dirvoje jie turėtų eiti po sniegu.Todėl jau pirmąją rugsėjo savaitę svogūnėliai uždengiami polietilenu ir išimami tik tada, kai žemė užšąla ir pradeda snigti. Tada lelijos padengiamos žinomais būdais.

Žemėje pastatykite "namą" lemputėms

Rytietiškus hibridus ar kitas naujas hibridines veisles geriau laikyti kitaip, nors galima laikyti ir atvirame grunte. Turėtumėte iškasti nedidelę tranšėją, atidžiai pasirinkdami vietą savo svetainėje: labiausiai snieguota žiemą ir sausiausią pavasarį. Svarbu, kad tranšėjos dugne nestovėtų tirpstantis vanduo, todėl geriau vis tiek stengtis užtikrinti gerą drenažą ir apsaugą nuo drėgmės iš viršaus. Sutvirtinkite tranšėjos sienas lentomis ir paruoškite dangtį. Kartu su supakuotomis lemputėmis dėkite maišelius su vandeniu – jie stabilizuos temperatūros pokyčius ir, be to, pasitarnaus kaip indikatoriai: jei vanduo juose pavirto į ledą, vadinasi, lemputės šąla. O kad žiemą būtų galima nuimti dangtį, po juo padėkite plastikinę plėvelę, kad nesušaltų. Šilumos izoliacija taip pat būtina – tegul tai būna bent durpėmis pabarstyto kartono sluoksniai. Dangtį uždenkite eglišakėmis ar kraiku – dabar galite pasakyti sau, kad paruošėte svogūnėlius pavasario pabudimui.

Augalų augimas ir žydėjimas priklausys nuo to, kaip laikėte sodinamąją medžiagą. Sukurkite jiems optimalias sąlygas ir jie įvertins jūsų darbą.