Kaip ir kodėl išbandyti vandenį akvariume

Vandens bandymai akvariume gerokai palengvina akvariumininko gyvenimą, nes vandens aplinkos parametrai tiesiogiai veikia povandeninių gyventojų gyvenimą. Kad žuvys išliktų sveikos, būtina palaikyti tam tikrą cheminę pusiausvyrą, o be reguliaraus stebėjimo tai neįmanoma.

Kokius parametrus reikia reguliariai matuoti akvariume?

Pagrindine akvariumų problema laikomas didžiausios leistinos nitratų koncentracijos viršijimas. Tuo pačiu metu negalima ignoruoti kai kurių kitų parametrų, turinčių įtakos žuvų sveikatai ir gyvenimo trukmei. Atsakingai žiūrėdamas į savo mėgstamą hobį, akvariumininkas turėtų kas savaitę atlikti bandymus. Nustačius disbalansą, jį galima pašalinti naudojant mono tirpalus ir dažniau keičiant vandenį.

Nitratų tyrimas akvariume

Vienas iš svarbiausių matuojamų parametrų yra nitratų kiekis. Šie junginiai susidaro gyvuojant nitrifikuojančioms bakterijoms, kurios apdoroja žuvų išmatų išskiriamą amoniaką. Išskiriamų organinių medžiagų kiekis priklauso nuo akvariumo populiacijos ir mažėja reguliariai valant dugną.

Daugumai akvariumo gyventojų optimalus nitratų kiekis bus 20-30 mg/l, o jautrių žuvų skaičius turėtų būti dar 5-10 vienetų mažesnis (15-20 mg/l). Galite patikrinti vandenį pagal šį parametrą naudodami bandymo juosteles, lašų testus,

pH testas akvariumui

Akvariumo vandens rūgštingumo lygiui nustatyti naudojamas pH testas. Mažesnis nei 7 vienetų indikatorius rodo, kad vanduo yra rūgštus. Jei pH yra didesnis nei 7, tai aplinka yra šarminė. Tai laikoma normalia, jei rūgštingumo lygis yra 5-10 pH intervale. Nereikėtų leisti staigių šio parametro svyravimų viena ar kita kryptimi – tai gali sukelti žuvų mirtį.

Jei pH viršija 7,2, daugelis mikroelementų akvariumo augalams tampa nepasiekiami, o anglies dioksidas pasisavinamas sunkiai. Perteklinė šviesa, stipri aeracija ir mineralų išsiskyrimas iš dirvožemio ar dekoro gali padidinti rūgštingumo lygį. PH matavimui naudojamos bandymo juostelės, pH matuoklis, pH reguliatorius ir kritimo testas.

Amoniako bandymas akvariume

Amoniakas yra žuvų atliekos, išsiskiriančios per jų inkstus ir žiaunas. Ši medžiaga yra nuodinga ir gali sukelti sunkų apsinuodijimą ir vandens gyvūnų mirtį. Nitrifikuojančios bakterijos, gyvenančios dirvožemyje ir ant filtro kempinės, amoniaką paverčia nitritais, kurie yra saugesni žuvims, tačiau ne visada visiškai susidoroja su šia užduotimi. Apsinuodijimo amoniaku požymiai:

• spalvos pasikeitimas;
• gleivių atsiradimas ant svarstyklių;
• kraujavimas šalia pelekų;
• greitas kvėpavimas;
• apetito praradimas;
• neveiklumas.

Jei atsiranda bent vienas iš simptomų, turite nedelsdami atlikti amoniako kiekio vandenyje tyrimą (kartais medžiaga yra amonio pavidalu).Bandymas atliekamas naudojant kritimo testą ir popieriaus lentynas, suvilgytas reagentu.

Fosfatų tyrimas akvariume

Fosfatai, kaip ir nitratai, yra akvariumo floros maistinės terpės dalis. Tačiau augalai ne visada gali juos visiškai apdoroti. Jei akvariume yra per daug fosfato, sienos pradeda pasidengti žaliais dumbliais, o vanduo taip pat „žydi“. Kad žemesni augalai nepatektų į žuvies namus, būtina reguliariai tikrinti, ar nėra fosfatų. Geriau užkirsti kelią problemai, nei ją spręsti vėliau. Fosfatai matuojami naudojant lašinius ir miltelinius reagentus.

Kalio tyrimas akvariume

Kalis yra vienas iš tų elementų, kurių kiekis gėlavandeniame akvariume neturi įtakos žuvų būklei, tačiau gali turėti įtakos akvariumo augalų gyvenimui. Šį parametrą ypač pageidautina kontroliuoti žolininke. Sūriame akvariume didėja poreikis tirti kalį, nes per didelis kalio kiekis gali nužudyti jautrias žuvis, pavyzdžiui, krevetes.

Jei gėlame vandenyje trūksta kalio, tręšiamos specializuotos JBL trąšos. Šio elemento perteklius jūriniame akvariume pašalinamas iš dalies keičiant vandenį. Bandymas atliekamas naudojant skystus reagentus (lašelinius).

Sūriojo vandens akvariumo testai

Tiems, kurie ką tik pradėjo įrengti jūrinį akvariumą, svarbu žinoti, į kokius parametrus pirmiausia reikėtų atkreipti dėmesį. Tai:

• NH3 – amoniako kiekis;
• pH – pH vertė;
• kH – karbonatinis kietumas;
• Ca – kalcio kiekis;
• NO3 – nitratų lygis;
• PO4 – fosfatų kiekis.

Akvariumininkai naudoja kritimo testus, kad nustatytų vandens sudėtį sūraus vandens akvariume.Brangesnį laboratorinį metodą naudoja tie, kurie užsiima profesionalia akvariumų auginimu.

Lašėjimo testai akvariumams

Geriausi gamintojai (Tetra, JBL, API, UHE) siūlo testų rinkinį įvairiems akvariumo vandens rodikliams nustatyti. Jų pagalba galima tiksliausiai nustatyti priemaišų kiekį vandens aplinkoje ir jo saugumą jos gyventojams. Pavyzdžiui, „Tetra“ kritimo testai apima 6 butelius, kurie leidžia išmatuoti turinį:

• deguonies;
• liauka;
• fosfatai;
• nitritai.

Dar du buteliai skirti bendrajam ir karbonatiniam kietumui matuoti. Reagentas iš buteliuko lašinamas į išmatuotą vandens dalį, kuri tuoj pat nuspalvinama. Rezultatas turi būti lyginamas su spalvų skale.

Nilpa testai akvariumams

Lašėjimo testus dabar gamina Rusijos gamintojas su Nilpa prekės ženklu, kurį gamina Aqua Menu įmonių grupė. Naudodami reagentus galite išbandyti vandenį:

• liauka;
• varis;
• nitratai;
• fosfatai;
• amoniako.

Taip pat atliekami bandymai, skirti nustatyti bendrojo ir karbonatinio kietumo lygį bei vandens rūgštingumą. „Nilpa“ taip pat gamina visus reikalingus reagentus, reikalingus cheminių medžiagų balansui palaikyti, taip pat oro kondicionierius.

Bandymo juostelės akvariumui

Bandymo juostelės pagamintos iš popieriaus, impregnuoto cheminiais reagentais. Jais labai paprasta naudotis. Juostelė panardinama į vandenį, po to ji tampa tam tikra spalva. Atspalvį reikia palyginti su pateikta spalvų schema. Bandymo juostelės yra patogios, nes parduodamos atskirai. Tačiau gauti duomenys gali turėti didelę matavimo paklaidą.

Elektroniniai akvariumo testai

Elektroniniai testai yra tikslesni nei kiti testavimo metodai. Šiame įrenginyje yra zondas, kuris matavimo metu panardinamas į vandenį. Rezultatas rodomas skaitmeniniu būdu elektroniniame ekrane. Labiausiai paplitęs šioje kategorijoje yra pH skrudintuvas. Jį galima nebrangiai užsisakyti Aliexpress ir naudoti po išankstinio kalibravimo, išbandant indikatorinį skystį.

Net jei akvariumo vanduo atrodo skaidrus, jo sudėtis gali būti toli gražu ne ideali. Reguliarus testavimas leis suprasti vandens sistemoje vykstančius procesus ir galimybę reguliuoti parametrus taip, kad vandens aplinka visada išliktų saugi akvariumo gyventojams.