Kur ir kaip galima išsaugoti tulpių svogūnėlius iki pavasario

Į žemę tulpės dažniausiai sodinamos vėlyvą rudenį, tačiau būna, kad dėl kokių nors priežasčių tai nebuvo įmanoma. Tokiu atveju reikia apsispręsti, kur ir kaip išsaugoti tulpių svogūnėlius iki pavasario, kad sodo neliktų be šių gražių gėlių. Sodinamosios medžiagos išsaugojimas taip, kad svogūnėliai išmestų gėlių ūglius, nėra paprastas dalykas ir turi daug subtilybių. Bet jei šios savybės pastebimos, tai nėra labai varginanti.

Tulpių auginimo ypatybės

Norint kasmet pasigrožėti prabangiais tulpių žiedais, po žydėjimo svogūnėlius reikia kasmet (ar bent kas antrus metus) iškasti, rūšiuoti ir apdoroti. Priešingu atveju, laikui bėgant, juos paveikia įvairios ligos, lysvėse atsiranda kenkėjų ir augalai nusilpsta bei gali žūti. Be to, keičiamos lemputės kasmet linkusios įkasti giliau į žemę ir po kelerių metų jas išimti tampa sunku. Pastebėta, kad tulpes keletą metų auginant vienoje lysvėje jų neatkasant, laikui bėgant prarandamos jų veislės savybės.

Todėl norint išsaugoti šias gražias gėles sode, birželio pabaigoje ir liepos pradžioje (kai pradeda nykti lapai) prinokusius svogūnėlius reikia iškasti, surūšiuoti pagal dydį ir laikyti iki rudens. Paprastai jie sodinami vėlyvą rudenį prieš prasidedant nuolatiniams šaltiems orams. Maždaug tris ar keturis mėnesius sodinamoji medžiaga turi būti tinkamai laikoma namuose.

Žiemą tulpės puikiai jaučiasi sodo lysvėse. Tuo atveju, jei sniego nėra pakankamai, sodinukus geriau uždengti viršūnėmis, šakomis ar šiaudais.

Kaip tinkamai laikyti tulpių sodinamąją medžiagą

Pasitaiko, kad vėlyvą rudenį nepavyksta sodinti gėlių į žemę – niekaip nepavyksta patekti į sodą dėl stiprių liūčių, netikėtai iškritusio sniego ar užklupusioms šalnoms. Tokiu atveju reikia nuspręsti, kur ir kaip laikyti tulpių svogūnėlius žiemą. Pagrindinis uždavinys – sudaryti tokias sąlygas, kad pavasarį daugumoje augalų žydėtų visaverčiai žiedai.

Kur laikyti tulpių svogūnėlius

Tulpių svogūnėliai, kurie rudenį turėtų būti sodinami į nuolatinę vietą, laikomi kambario temperatūroje (optimaliai + 23 - +25 laipsnių). Jie supilami į paruoštus indus (tiks ir paprastos kartoninės dėžutės) 3-5 cm sluoksniu ir laikomi bet kokioje tamsesnėje vietoje.

Jei sodinamoji medžiaga lieka sandėlyje iki pavasario, tada nuo rugpjūčio mėnesio temperatūrą reikia palaipsniui mažinti iki + 15 ° C, o tai yra optimalu.

Kai kurie sodininkai siūlo tulpių svogūnėlius dėti ant apatinių šaldytuvo lentynų. Juos tikrai bus galima išlaikyti nepažeistus, tačiau pasodinus į žemę žydės tik kai kurios veislės, jų masė apsiribos tik žaliais lapais.

Jei namuose yra sausas požeminis aukštas, tai yra beveik ideali vieta sodinamajai medžiagai laikyti. Rudenį pati temperatūra pamažu mažės. Žiemą ten vėsu, bet temperatūra dažniausiai nenukrenta žemiau +10 laipsnių.

Galima laikyti vėsiame sandėliuke arba izoliuotame balkone.

Kai kurie sodininkai sėkmingai naudoja rūsius ir rūsius šiems tikslams.

Kaip tinkamai paruošti sodinamąją medžiagą saugojimui

Kad svogūnėliai išsilaikytų iki pavasario, juos reikia tinkamai paruošti ir laikyti žiemai.

• Iškasus svogūnėlius, juos reikia surūšiuoti pagal veislę ir dydį (rūšiuoti) ir sudėti į atskirus konteinerius. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas dideliems svogūnėliams (1 ir 2 parsingoms), būtent jų pavasarį turėtumėte tikėtis pilnaverčių gėlių.
• Sodinamoji medžiaga turi būti išvalyta nuo dirvožemio. Jei svogūnėliai neskirti forsuoti, tuomet pravartu jas nuplauti ir dezinfekuoti, o tam 30-40 minučių pamirkyti rausvame kalio permanganato tirpale. Tai žymiai pagerina tulpių išsaugojimą. Jei randama pažeistų ar ligotų svogūnėlių, jas reikia nedelsiant išmesti.
• Nuluptas, nuplautas ir dezinfekuotas lemputes reikia išbarstyti, kad nudžiūtų pavėsingoje vietoje. Džiovinti vėdinamoje patalpoje geriau nei lauke, nes taip apsisaugosite nuo netikėtų kritulių. Be to, tulpės "nemėgsta" juodraščių.
• Po savaitės gerai išdžiovintą sodinamąją medžiagą reikia dar kartą išrūšiuoti, kad būtų pašalinti likę stiebai, dengiančios žvyneliai ir maži embrioniniai svogūnėliai. Jei randama nestandartinių, pažeistų ar ligotų svogūnėlių, juos reikia išmesti.
• Palikite tulpes džiūti dar keletą dienų.

Tai užbaigia paruošimą; svogūnėlius galite laikyti saugojimui iki pavasario.

Tulpių svogūnėlių laikymo būdai

Jei sodinamosios medžiagos yra daug, tada žiemai laikyti dažniausiai paliekami tik gana dideli svogūnėliai. Stambiausios, didesnės nei 3-4 cm, pilnai žydės, smulkesnės dovanos mažus žiedus arba pražys po metų. Kūdikiai, kurių skersmuo mažesnis nei 1 cm, dažniausiai išmetami.Taip daroma ne tik todėl, kad juos sunku išsaugoti iki pavasario. Tokie maži svogūnėliai galės žydėti tik paaugę du-tris sezonus.

Svogūnėliai, paruošti saugojimui, turi būti išbarstyti vienu ar dviem sluoksniais į paruoštus indus. Tai gali būti dėžės ar krepšeliai. Patartina, kad konteinerio dugnas arba sienelės būtų tinklinės, kad būtų užtikrinta gera ventiliacija. Kai kurie sodininkai kaupia sodinamąją medžiagą mažomis partijomis kabindami ją į medžiaginius maišelius arba senas nailonines pėdkelnes.

Kartoninių dėžių šiems tikslams naudoti nepatartina, nes, pirma, jose sunku užtikrinti reikiamą oro cirkuliaciją, antra, jos greitai sudrėksta ir tampa grybelių bei bakterijų šaltiniu.

• Ideali laikymo vieta – specialios vėdinamos šiluminės kameros, kuriose temperatūra automatiškai palaikoma visą laikymo laiką. Tačiau tokie prietaisai yra gana brangūs naudoti namuose.
• Didžiąją dalį sodinamosios medžiagos galite sutaupyti įprastame bute. Reikia pasirinkti sausą, vėsią, tamsesnę vietą atokiau nuo šildymo prietaisų ir skersvėjų.
• Kad geriau išsilaikytų, svogūnėlius galite apibarstyti sausomis pjuvenomis arba kiekvieną iš jų apvynioti laikraštiniu popieriumi. Tai žymiai sumažina galimybę užkrėsti sodinamąją medžiagą nuo supuvusių ar sergančių egzempliorių.
• Jei turite sausą rūsį ar rūsį, ten galite laikyti tulpes. Norėdami tai padaryti, dėžes reikia užpilti neutralizuotu lengvu dirvožemiu (tinka miško žemė arba durpės, sumaišytos su vermikulitu), į kurią reikia pasodinti paruoštus svogūnėlius. Žiemą jie įsišaknys, bet neaugs dėl žemos temperatūros. Laikant sodinamąją medžiagą, būtina ją apsaugoti nuo graužikų. Pelės ir žiurkės mėgsta valgyti svogūnėlius.

Laikymo metu sodinamoji medžiaga turi būti periodiškai tikrinama, o sugedę egzemplioriai turi būti negailestingai pašalinti. Tai leidžia žymiai sumažinti lempučių praradimą.

Poreikis išsaugoti tulpių sodinamąją medžiagą gali iškilti beveik kiekvienam gėlių mylėtojui. Šiek tiek pasistengus ir laikantis paprastų taisyklių visai įmanoma svogūnėlius išsaugoti iki pavasario namuose. Jūsų pastangos atsipirks gausiu gražių gėlių derliumi.