Kodėl pasifloros vaisiai vadinami aistros vaisiais? Dar vienas rinkodaros triukas?
Žodis „passion fruit“ į anglų kalbą išverstas labai savitai – pasifloros vaisius. Tai reiškia „aistros vaisius“. Kas privertė biologus – mokslo žmones – priimti šią ryškią metaforą kaip oficialų visos augalų grupės pavadinimą? Išsiaiškinkime.
Pabandykime mąstyti logiškai
Intuityviai suprantamas paaiškinimas – sakoma, kad pasifloros vaisiai yra tokie skanūs, kad vieną kartą pabandžius sunku atsispirti paragauti dar kartą. Jūs vėl ir vėl norėsite pajusti sprogstamą sultingos minkštimo skonį ir aromatą, pamiršdami apie viską.
O gal pasifloros vaisiai, kaip ir daugelis kitų tropinių vaisių, yra pripažinti afrodiziaku? Čia tiktų žodis „aistra“. Bet ne – tai tik populiarūs įsitikinimai, kurių, deja, mokslininkai nepatvirtino (bet patikrino!).
Teisingą atsakymą galima rasti pasigilinus į etimologinius žodynus, botanikos žinynus ir seniai pamirštus istorinius pranešimus. Pasirodo, krikščionys prisidėjo prie pavadinimo „aistros vaisius“, kuris prigijo keliose kalbose!
Etimologijos labirintai
Dabar pakalbėkime apie viską iš eilės.
Štai ką jums pasakys biologai:
Pasifloros vaisiai – tai kelių Passiflora genties vynmedžių rūšių vaisių pavadinimas. Ši gentis turi kitą pavadinimą – aistros gėlė. Visi Passiflora (Passionflower) genties vynmedžiai yra pasiflorų šeimos nariai.
Štai ką jums pasakys istorikai:
XVI amžiuje į Europą pirmą kartą atkeliavo Passiflora genties augalai, kurie tada augo tik tolimojo Naujojo pasaulio žemėse. Tada jie nebuvo vertinami dėl vaisių, kurie tiesiog neatlaikė tokio ilgo gabenimo. Ne, esmė kitokia: pasifloros gėlės yra nuostabiai gražios. Ryškūs, egzotiški, jie sužavėjo europiečių, pripratusių prie nepastebimų jų platumos augalų, vaizduotę. Iš pradžių narsūs keliautojai jas atnešdavo džiovintas tarp knygų puslapių, o vėliau, pradėjus gabenti sėklas į Senąjį pasaulį, vietiniai sodininkai šiltnamiuose bandė auginti tropinius vynmedžius. Retai viskas progresuodavo po žydėjimo – tokių augalų auginimas reikalauja ypatingų įgūdžių.
Verta paminėti, kad tuo metu dar nebuvo pavadinimo „pasiflora“. Tada šie vynmedžiai buvo vadinami granadilomis (iš ispanų kalbos išvertus reiškia „mažas granatas“).
XVII amžiuje nuostabios granadilės žiedo atvaizdas pateko į vieno garsaus italų kataliko Giacomo Bosio rankas. Septintą dešimtmetį skaičiuojantis dvasininkas pažvelgė į jį kitu kampu, įžvelgdamas ne grožį, o simboliką. Įkvėptas Dievo apvaizdos paieškų užjūrio gėlėje, jam paskyrė visą pranešimą pavadinimu „Della Trionfante e Gloriosa Croce“.
Pagrindinė Giacomo Bosio kūrybos tezė yra tokia: granadilės žiedas yra Kristaus aistros įsikūnijimas. Išorinis žiedlapių vainikas simbolizuoja erškėčių vainiką, o 72 vainikiniai vidinės vainiko siūlai – ant jo esančių spyglių skaičių. Grūtuvėlio stigmos – tai vinys, kuriuo Išganytojo rankos ir kojos buvo prikaltos prie kryžiaus, kuokeliai – penkios žaizdos, likusios ant Jo kūno. Ir net liaukas, kurias galima rasti kitoje lapo pusėje, Giacomo laikė 30 sidabro vienetų, kuriuos Judas gavo už išdavystę, įsikūnijimą.
Kokią fantaziją turėjo šis senukas! Ko gero, ši istorija – dar viena priežastis susimąstyti apie tai, kad kiekvienas žmogus aplinkiniuose daiktuose mato tai, ką nori matyti. Kad ir kaip būtų, brolis Giacomo buvo gerbiamas žmogus, o botanikai klausėsi jo nuomonės, vynmedžių gentį vadindami žodžiu „passiflora“ (lot. passio – kančia ir flos – gėlė).
Štai ką kalbininkai pasakys:
Daugelyje kalbų žodžiai „aistra“ ir „kančia“ yra glaudžiai susipynę. Taigi rusiškai „Kristaus kančia“ yra Gelbėtojo kančia.
Rusų specializuotoje literatūroje vietoj termino „pasiflora“ vartojamas pavadinimas „pasiflora“. Šis žodis yra atsekamasis popierius iš lotynų kalbos passiflora, tai yra pažodinis vertimas. Kaip matote, žodis „aistra“ peržengė daugybę kalbinių ir laiko ribų. Be juoko – penki šimtmečiai!
Grįžkime į savo laiką
„XXI amžiaus vaikai, jūsų naujas amžius prasidėjo“... Senojo pasaulio viešbučiai, religinės katalikų fantazijos ir garbingų biologų potraukis gražioms metaforoms dabar atrodo ne kas kita, kaip senos legendos. Tačiau sumanūs prekybininkai vis tiek mėgsta vilioti klientus skambiais vardais. Taigi pasifloros vaisiai dažnai pristatomi kaip „aistros vaisiai“. Tikrai jie taip pat pažadės „žaismingą nuotaiką“, „mėgaukitės desertu“ ir užsimins apie malonią romantiškos vakarienės pabaigą. Na, kodėl nepasidavus šiai minties linijai? Juk bet kuriuo atveju pasifloros vaisius yra skanus vaisius, turintis mintyse jaudinantį tropinį aromatą, kurį turėtų paragauti kiekvienas!